Atsisveikinimas | Kaunas

Kauno senosios kapinės (dab. Ramybės parkas) savo kultūrine įvairove ir istorija yra viena įdomiausių, turtingiausių Kauno vietų. Čia seniau amžino poilsio vietą rado keturių religijų tikintieji, žymiausi Kauno gyventojai, o gyvieji rengė ir mitingus. 1956m. Sovietų paliepta vietinė miesto valdžia liepė panaikinti kapines ir perkelti palaikus. Tik dalis palaikų buvo perkelta, o šimtai likusių užlyginta buldozeriais.

Visas piešinys yra tarsi ištupėjusi sienos dalis, po tinko ir dažų sluoksniu prisimenanti istorijas vykusias šiame parke. Kūrinys vaizduoja šiltą ryšį tarp žmonių, švelnų paskutinį atsisveikinimą. Fono grafikoje panaudota lietuvių dailininkės Dalios Stalauskienės gyvybės medžio karpinio motyvai.

Perlaidojant kapus ar juos lyginant žmonės turėjo tarsi antrą kartą atsisveikinti su mirusiaisiais. Viena iš rastų istorijų inspiravusi ir kūrinį:
“Pasakojama, kad viena šeima čia buvo palaidojusi mergaitę, kuri mirė labai jauna. Kai kapų perkėlimo metu karstą atkasusi mama jį atidarė, savo dukrą rado kaip užmigusią. Labai labai graži buvo. Čia daug žmonių tuo metu dirbo – daug kas tai pamatė, didelis įvykis buvo. Ir tiktai tuo metu, kai mama mergaitę palietė, jos kūnas į dulkes pavirto, o ilgi, nuostabūs plaukai liko palaidi karste gulėti. Visi paskui matė, kaip mama su šukomis šukavo tuos plaukus, ir verkė, ir verkė sulig kiekvienu braukimu… “